II DALIS

I-oje dalyje trumpai apibudinau , kas tas mistinis “Edipo kompleksas” ir kuo jis reikšmingas santykiuose. Dabar šiek tiek plačiau apie tai , kokie gyvenimo scenarijai gali sutrikdyti normalią raidą ir kokios pasėkmės santykiuose būna užaugus.

Scenarijus Nr. 1 “NELAIMINGA MAMA”
Pasitaiko šeimų, kai žmona būna nusivylusi savo vyru, ji jaučiasi vieniša. Tuomet pradeda žavėtis sūnaus rodoma meile, dėmesiu , kartais net “guodžiasi” vaikui : kaip jai sunku ir koks prastas yra tėtis. Mama nesąmoningai sūnuje pradeda matyti idealaus partnerio perspektyvą. ( vadina : “ mano paguoda gyvenime” ir pan.) Kai vaikui perduodama žinia , kad jis geresnis už tėtį ( kuris nuvilia mamą) , tuomet jam nebėra su kuo konkuruoti, nes jis jaučiasi “laimėjęs” .Tuo pačiu iškyla sunkumų ir su lytine identifikacija.

Užaugę šie vyrai būna labai prieraišūs savo mamoms. Jie net turėdami savo šeimas visada prioritetą skirs “pasirūpinimu mamos poreikiais”. Kartais tenka stebėti, kad jie mieliau renkasi moteriškas kompanijas bendravimui , tampa labai rūpestingi jų poreikiams ir sulaukia daug susižavėjimo. Taip jie atkartoja seną patirtį su mama ir gauna pripažinimą . Sakysit, kas gi čia tokio, juk jis rūpestingas vyras, ar ne ? Tačiau rūpestis santykiuose tuo ir baigiasi , kai gaunamas “geriausio” titulas. Kadangi kompleksas lieka neišspręstas, vyras “eina jo spręst “ su kita moterimi, nesąmoningai vėl ir vėl kartodamas tą patį , tam kad sužavėtų.
Liaudyje yra populiarus posakis “ Donžuanas”. Šiems vyrams puikiai sekasi, nes jie gerai pažįsta moteris, jaučia kas joms patiktų. Tačiau jei jų kelyje pasitaiko moteris, kuri juos atstumia, tai jie išgyvena didžiulę traumą, nes Edipiniu laikotarpiu , jie neturėjo galimybės išmokti pralaimėti ir tvarkytis su nesėkmę lydinčiais jausmais.

Ką daryti, kad šis scenarijus neužsisuktų ?
Deja, čia svarbiausia rolė tenka mamai ! Jai svarbu suvokti, kad pasidžiaugti vaiku galima, tačiau pasidžiaugimas sūnumi, neturėtų reikšti, kad jis dabar turės būti atsakingas už tai ko nedaro, arba netinkamai daro tėtis.

O ką daryti , jei scenarijus jau užsisuko ? Pabandyti suvokti priežastis ir pasėkmes.Deja , padaryti vienam tai nėra lengva.

Scenarijus Nr.2 „KONKURUOJANTIS TĖTIS“
Kartais tėčiai labai rimtai įsitraukia į konkurenciją su sūnumis : jie bando bausti, kritikuoti vaiko žavėjimąsi mama, pyksta, kad mama sūnui tampa svarbesnė už tėtį . Dažnai tokios reakcijos kyla, kai vyras jaučiasi atstumtas žmonos, arba mato, kad žmonai vaikas daug svarbesnis už jį.

Kitas variantas gali būti, kai tėtis yra agresyvus ir turi savo įsivaizdavimą, kad „berniukas –ne boba“ ir reikia jį užgrūdinti. „Grūdinimas“ būna įvairiasių būdų : kritikuojant , baudžiant už parodytas emocijas. Toks tėčio elgesys paprastai ne „užgrūdina“ , o iššaukia vaiko priešiškumą ( didėja agresija ir nepasitikėjimas savimi). Edipiniu laikotarpiu, sūnui būna labai sunku konkuruoti su stipriu ir baudžiančiu tėvu, ir dar sunkiau su juo identifikuotis ( t.y. susitapatinti).
Suaugę tokie vyrai gali ypatingai demonstruoti savo galią bei vyriškumą, santykiuose bandydami kontroliuoti , vadovauti. Tokiu būdu bandydami kompensuoti savo nepilnavertiškumą; …arba atvirkščiai – būti bejėgiais, silpnais , ieškodami paramos ir užstojančios „mamos“.

Tai tik vos keli pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip tėvų elgesys su vaiku „Edipinio“ laikotarpio metu (3-6m) gali įtakoti ne tik jo tolimesnius „vyro-moters“ santykius , bet ir turėti didžiulės įtakos jo seksualumui (t.y. lytiniam tapatumui).
Kadangi nėra vienodų mamų, ir vienodų tėčių, o šeimoje scenarijai yra labiau „spalvoti“ nei „juodai-balti“, tai ir užaugę vyrai, bei moterys yra visokie…Bendra visiems tik viena : atkartoti savo vaikystės scenarijų ir bandyti išspręsti tuos „ kompleksus“ , kurie buvo neišspręsti.

Ir tai vyksta ne kur kitur, o SANTYKIUOSE