Kiekvienas iš mūsų turime puikių išgyvenimo “įrankių”, kuriuos mums padovanojo ne kas kita, o gyvenimo patirtis. Mūsų psichika yra nuostabi tuo, kad ji geba prisitaikyti ir saugoti. “SAUGOS ŠARVAI –tai mūsų gynybos mechanizmai”. Jų yra gana daug , bet šiandien paminėsiu tik keleta jų , kurie ryškiausiai susiję su ĮSIMYLĖJIMU. Atleiskit, Mielieji, kad “saldų ir romantizuotą” popierėlį nulupsiu ir pakviesiu į Įsimylėjimą pažvelgti kitaip.
PROJEKCIJA IR IDEALIZACIJA ir NUVERTINIMAS
Projekcija –tai toks psichologinis gynybos mechanizmas , kai savi neigiami bruožai, mintys, jausmai ar elgesys nesąmoningai priskiriami kitiems žmonėms ar aplinkai. “Mandras” žodis, kurį liaudies išmintis apibudina taip : “ kito akyje ir krislą mato , o savo –nė rąsto “ .
Kai kurie autoriai išskiria neigiamą ( neigiamų savo bruožų) ir teigiamą ( mėgstamų savo bruožų) projekciją. Pastaroji (t.y.) teigiama ir yra siejama su Įsimylėjimu. Kitaip tariant, kai aplinkoje atsiranda žmogus, kuris atrodo turįs , mums būdingus mėgstamus bruožus , staiga jam gimtas simpatija. Jis atrodo toks nuostabus ir “suprantantis be žodžių” , kad norisi tik būti ir būti kartu. Tuo pat metu įsijungia ir IDEALIZACIJA – t.y. perdėtas kito žmogaus (tariamai teigiamų) savybių pabrėžimas. Kitais žodžiais tariant – tai matau save tarsi veidrodyje ir man tai patinka 🙂
Visa tai gali pasireikšti dvejopai : 1) kitas žmogus gali iš tiesų turėti tokius pačius ar panačius bruožus 2) kitas gali nė ištolo neprilygti tam, ką mes „matome“.
Ko gero gali kilti klausimas : o kam iš vis reikalingos tos gynybos, nuo ko gi čia gintis…juk įsimylėjimas ir taip kupinas „kaifo“ . O gintis ir saugoti reikia save, nuo patiriamos suartėjimo ir atstūmimo baimės . Juk kai suidealizuoji/sudievini partnerį/-ę tuomet būna lengviau prisirišti ir susikurti sau Rojų.
Bet, va deja…deja…Rojaus žemėje nėra… Įsimylėjimas baigiasi tada, kai (vienaip ar kitaip) prisirišę pradedame matyti ne tik save, bet ir kitą.
Užsimezga santykis , kuris arba išauga į Meilę , arba pažabotas NUVERTINIMO griūva.