Gyvenimas – tai nuolatinis mokymasis. (R. Havighurstas) Augdami išmokstame vaikščioti, kalbėti, vaikystėje –išmokstame žaisti, vėliau – draugauti su kitos lyties asmenimis bei sėkmingai dirbti. Tai gyvenimo užduotys . Žmogus kiekviename brendimo etape turi atlikti , vis kitas konkrečias užduotis, garantuojančias jam sėkmingą gyvenimą. Tas užduotis sieja tiesioginis ryšys: vienos užduoties išsprendimas padeda išspręsti kitas. Sunkumai, su kuriais susiduriame kelyje, yra  brendimo(vystymosi) etapų krizės, kurias sėkmingai įveikus,  pereinama  į kitą etapą. Neįveikus krizės, pėdsakas lieka visą tolimesnį gyvenimą.

VAIKŲ BRENDIMO UŽDUOTYS SKIRTINGOSE VYSTYMOSI ETAPUOSE

 

PIRMOJI (ankstyvoji) VAIKYSTĖ

2-6 metai

Tai vienas dinamiškiausių gyvenimo laikotarpių. Vaiką supantis pasaulis nuolat plečiasi. Jo santykiai su aplinka , bendraamžiais ir suaugusiais tampa vis sudėtingesni. Pamažu vaikas pradeda spręsti jam gyvenimo skirtas užduotis. Keletas svarbiausių  yra tokios :

  1. IŠMOKTI KALBĖTI

Kalba yra mąstymo ir jausmų raiška. Kalbos patirtis šiame etape yra labai svarbi. Vaikai savo vaizdinių pagrindu pradeda susidaryti sąvokas ir jomis mąstyti. Mąstymo raidoje svarbūs yra vaiko klausimai , kuriais jis bando išsiaiškinti priežasties santykius (kodėl?) bei siekia bendravimo su kitu.

  1. IŠMOKTI JAUSTI LYTINIUS SKIRTUMUS

3-4m. vaikai pradeda ieškoti skirtumų tarp abiejų lyčių, suvokdamas ir savo lyties tapatybę. Gaudamas tėvų pastiprinimą išmoksta elgtis kaip berniukas arba mergaitė. (šypsena, dėmesiu, pagyrimu tėvai paskatina mergaičių žaidimus su lėlėm ir kritikuoja jų žaidimą su žaislinėm mašinėlėm. Analogiškai, tik stipriau tėvai pozityviai atkreipia dėmesį į berniukų užsiėmimus su kubeliais, mašinom). Taigi tėvų įtaka vaikų berniukiškam ir mergaitiškam elgesiui yra didelė. Tais metais įgytos žinios ir įgūdžiai daro didėlę įtaką jo lytinei elgsenai ir visam jo lytiškumui vėliau.

  1. SUSIFORMUOTI BENDRĄ SUPRATIMĄ APIE SOCIALINĘ IR FIZINĘ TIKROVĘ

Vaikas įgyja vaizdinių apie daiktų ir reiškinių įvairias savybes bei santykius ir įvaldo naujus suvokimo veiksmus, leidžiančius geriau suprasti aplinką. Tobulėja vaiko orientavimasis erdvėje ir laike. Tačiau netgi baigiantis  šiam etapui realybė ir fantastinis pasaulis  yra dar  susipynę.

  1. IŠMOKTI NUOŠIRDŽIAI BENDRAUTI SU SUAUGUSIAIS IR BENDRAAMŽIAIS

Per įvairius gestus,kalbą , imituodamas suaugusius , vaikas išmoksta dalytis patirtimi su kitais. Iš savo brolių, seserų, tėvų, auklėtojų bei kitų svarbių žmonių išmoksta įvairių elgesio modelių. Bendravimo pavyzdžiais šiame etape gali būti ir pasakų bei animacinių filmų herojai.

  1. IŠMOKTI ATSKIRTI KAS GERA, KAS BLOGA

Augdamas vaikas pamažu ima suprasti blogio ir gėrio sąvokas. Vertybių sistema formuojasi perimant suaugusių vertinimus . Jis įsimena tėvų įspėjimus, draudimus, barimą taip jų meilės apraiškas ir pagyrimus. Tėvų požiūris ir nuomonė ypač svarbi , nes vaikas suvokia suaugusius kaip galingus , viską žinančius, tad jų nuomonė yra neginčytina.Tai moralinių vertybių sistemos ir moralinio charakterio formavimosi pradžia.

Šio gyvenimo laikotarpio krizė (maždaug nuo 3,5 iki 5-6 metų), kurią vaikas turi įveikti yra:

INICIATYVUMAS                                                                                   KALTĖS JAUSMAS

Tai mokymasis atrasti pusiausvyrą tarp iniciatyvos ir kaltės jausmo. Šiame etape vaikai pilni energijos ir noro išbandyti viską , kas nauja. Vaikas turi ugdyti atsakomybės už savo veiksmus jausmą, ir tuo pačiu išlikti iniciatyvus. Jeigu aplinka tampa per griežta ( nuolat baudžianti, kritikuojanti) , vaikas jaučiasi kaltas, nes sudaužė, suardė…ir pan. Šis kaltės jausmas auga, vaikas pradeda per daug save kontroliuoti , varžyti. Jeigu vaikas tais metais neišsiugdo iniciatyvos , suaugęs jis kenčia nuo savo paties skriaudų; jis vis jaučiasi kaltas , ką bedarytų.Neįveikus šios krizės , kaltės jausmas vėliau perauga į nepilnavertiškumo kompleksą.

Vėlesniuose etapuose vaikai / paaugliai/ jaunuoliai/ suaugę , gali tapti valdingi tačiau netolerantiški , linkę užgniaužti kitų iniciatyvą , siekiantys įrodyti savo pranašumą. Toks elgesys būtų aiškinamas kaip psichologinė gynyba nuo nepilnavertiškumo.

ANROJI VAIKYSTĖ

7-12 metų

Šio tarpsnio uždaviniai:

  1. SUFORMUOTI TEIGIAMĄ POŽIŪRĮ Į SAVE KAIP Į BRĘSTANTĮ ORGANIZMĄ

Pradeda formuotis švaros, valgymo, miego įpročiai, tuo pačiu  tobulėja savitarnos ir savitvarkos įgūdžiai. Vaikas pradeda jausti turįs nuolatines pareigas : apsitarnauti save , laiku ateiti į mokyklą ir t.t.) Nuolatinės pareigos ugdo atsakingumo jausmą , įpratina racionaliai paskirstyti savo laiką, suteikia daug savarankiškumo. Vaikai mėgsta turėti pareigas, nes tai leidžia jiems pasijusti tikrais suaugusių pagalbininkais.

  1. IŠMOKTI BENDRAUTI SU BENDRAAMŽIAIS

Šio amžiaus vaikas praleidžia daug laiko už šeimos ribų. Jis išmoksta bendrauti su kitais vaikais, reikšti savo nuomonę, būti grupės nariu. Šiame etape įgyti socialiniai įgūdžiai lieka visam gyvenimui.

  1. IŠMOKTI SOCIALINĮ VYRO IR MOTERS VAIDMENĮ

Berniukiško ar mergaitiško elgesio būdai išmokti šeimoje ( ankstesniame etape) dabar gilinami būnant su draugais, draugėmis, įvairiose visuomenės institucijose.

  1. IŠMOKTI SKAITYTI, RAŠYTI IR SKAIČIUOTI

Mokymas skaityti ir rašyti pertvarko mokinio suvokimo procesus ir mąstymą. L.Vygotskis teigia, kad tik tada, kai vaikas išmoksta rašomąją kalbą jo psichikoje įvyksta lūžis : mąstymas pereina į daug aukštesnį lygmenį.

  1. IŠMOKTI SĄVOKŲ, NAUDINGŲ KAZDIENINIAM GYVENIMUI

Sąvokos –tai įrankiai, kuriais galvojama. Šiame etape  pradeda vyrauti sąvokinis mąstymas. Dauguma mokinių (III-IV klasėse) jau sugeba apibendrinti susikaupusius vaizdinius, atlikdami protinę analizę ir sintezę.

  1. SĄŽINĖS, DORUMO IR VERYBIŲ SISTEMOS UGDYMAS

Identifikuodamasis su tėvais, įsisavindamas jų vaidmenis, vaikas viduje suformuoja įspėjantį ar baudžiantį balsą – sąžinę.Tėvai įdiegia pagarbą dorumo principams. J. Piaget yra įsitikinęs , kad šis (7-12m.) tarpsnis yra pats svarbiausias periodas dorumo ir kooperacijos ugdymui. L. Kohlbergas moralės ugdyme išskiria tris pakopas :

  • Pirmoji pakopa (4-10 m.) Elgesio normas nustato kiti , o jis taip elgiasi, kad išvengtų baudimo arba gautų atlyginimą.
  • Antroji pakopa (10-13 m.). Moralė grindžiama įsiteikimu, noru įtikti kitiems žmonėms.
  • Trečioji pakopa ( nuo 14-15 m. iki…) Moralumas grindžiamas savo paties priimtinais moraliniais principais.
  1. ASMENIŠKUMO, NEPRIKLAUSOMUMO SIEKIMAS

Tai- siekis tapti savarankiškam, pačiam planuoti ir veikti nepriklausomai nuo kitų.

I-II klasės mokiniai emociškai vis dar susiję su suaugusiais, kurie jiems atrodo visažiniai. Tai ką tėvas ar mokytojas pasakė vaikui yra neginčijama tiesa.

III klasės pab. – IV klasės mokiniai pamažu pradeda pastebėti, kad suaugę nėra neklystantys. Tai supratęs jis pradeda tolti nuo jų ir elgtis savarankiškai.

  1. UGDYTI PAŽIŪRAS Į SOCIALINES GRUPES

Sekdamas kitais vaikai susiformuoja pažiūras į mokyklą, religiją, spaudą, šeimą, valstybę. Baigdamas pradinę pakopą vaikas jau turi nemažai įsitikinimų , pažiūrų, kurios išlieka pastovios vis gyvenimą.

 

Šio laikotarpio krizė :

VEIKLUMAS/DARBŠTUMAS                                                  NEPILNAVERTIŠKUMAS

Tai mokymasis įveikti įtampą kylančią iš veiklumo ir nesėkmių.Vaikas mokosi ir siekia tikrai daug šiame periode.  Kita vertus, siekdamas patiria ir nesėkmes , kai lygina save su bendraamžiais ir pastebi , kad  jam sekasi blogiau nei kitiems. Tuomet pradeda galvoti , kad jis  yra tikras nevykėlis. Jei praėjusiame etape (pirmosios vaikystės) jis neįveikė amžiaus krizės ir kentėjo dėl kaltės jausmo, tai šiame etape kaltė peraugs į nepilnavertiškumą.

Svarbu neakcentuoti vaikui jo nesėkmių, o pastebėti pasiekimus. Mokytojo ar tėvų lyginimas su klasės draugais ar broliais /seserimis, pabrėžiant pastarųjų pranašumą ,yra labai pavojingas šiame periode ir sudaro prielaidas vaikui jaustis menkaverčiu.

PABAIGAI

Tai vos keli faktai iliustruojantys, kaip vaikas vystosi nuo , kurie leidžia suvokti, jog vaikystė yra labai svarbi asmenybei formuoti. Anot R. Milašiūno (psichoanalitiko) vaikystėje užmezgami ne tik pirmieji ryšiai, bet ir, jiems veikiant , sukuriami vidiniai darbiniai modeliai ir toliau veikiantys asmenybę : mąstymo būdą , jausmus ir elgesį. Ir tikrai negalima teigti, kad paauglystę, o vėliau suaugusiojo brandą žmogus pasiekia švarus bei tuščias lyg baltas popieriaus lapas.

Rašyti atsiliepimą

Jūsų el. paštas nebus viešinamas. Privalomi laukai pažymėti *

Išvalyti atsiliepimo formąPateikti