“Pradžioje buvo tuštuma, kupina neribotų galimybių. Viena iš tų galimybių esi Tu“. Tai citata iš dokumentinio filmo „What the bleep do we know“, 2004.

Šiandien pasaulį užliejo neribotų galimybių filosofija , grindžiama kvantine fizika ( traukos dėsniais) , pozityviąja psichologija ir dar daug įvairiausių idėjų apie galias. Pokyčių tema tampa labai populiari seminaruose/mokymuose bei literatūroje. Nors ir gyvename neribotų galimybių erdvėje, visi mes esame riboti savo laike . Kaip nepasimesti informacijos sraute ir išnaudoti savo laiko galimybes ? Kada mėgautis savo gyvenimo keliu, o kada jį keisti ?

Pirmiausia man norisi kalbėti apie tai, kas yra pokyčiai, kodėl mums jų norisi ir kada išties, jų reikia. Labai skambios antraštės, raginančios  „išeiti iš savo komforto zonos“  yra versliškai populiarios. Kodėl? Todėl, kad žmogus iš prigimties siekia komforto bei geresnio gyvenimo. Kalbant apie pokyčius, tai jie visuomet vyksta. Gyvenimas yra dinamiškas savaime!  Ar mes juos pastebime? Ar sąmoningai priimame?

Kai mes pradedame žavėtis kitų žmonių išvaizdos ir gyvenimo pokyčiais, aprašytais spaudoje ar populiariuose tinkluose , mes tampame vergais savo pačių gyvenimo ir  taip stipriai įsitraukiame į pageidaujamus pokyčius , kad emociškai tampame priklausomi nuo savo pačių iliuzijų. Tuo pačiu, mes pradedame ne stebėti, bet vertinti aplinką ir nuvertinti save. Šios dienos būtis praranda prasmę.O gyvename juk šiandien…

Tikrai verta padiskutuoti apie ta kas ta mistiška „ komforto zona“ (kurioje esame dabartiniame momente) ir kada iš jos reikia išeiti, kitaip tariant, kada išdrįsti imtis pokyčių , ir kas mus stabdo, o kada geriau likti „savo vietoje“ ir tiesiog mėgautis tuo.  Paprastai tariant, komforto zona yra mūsų erdvė, kurioje elgesys tampa rutiniškas ir atitinka pažįstamus elgesio modelius, ko pasekoje minimalizuojamas stresas ir grėsmė, o žmogus jaučiasi saugiai ir patogiai.  Kitaip tariant, kai žmogus jau žino, ko tikėtis, jam yra ramu.  Kokia nauda iš to ? Tai, kad patiriame mažiau nerimo ir streso. Tačiau nepaisant to, tampame labiau rigidiški ( t.y. mažiau lankstūs).  Komforto zona nėra nei geras nei blogas dalykas. Tai natūralus būvis, kurį kiekvienas išgyvena. Išeiti iš komforto zonos reiškia išgyventi riziką ir patirti nerimą dėl neaiškaus rezultato, kuris gali būti pozityvus arba negatyvus.  Nenuvertinkite savo komforto zonos ir nemanykite, kad ji jus traukia tik žemyn. Mums visiems ši erdvė yra reikalinga, nes be jos pokyčiai net neprasidėtų. Kuomet pajuntate, kad komforto zona tampa nebeproduktyvi jūsų gyvenime arba netgi destruktyvi, tuomet verta leistis į pokyčių paieškas, kurios kiekvienam yra labai individualios. Kiekvienas turime savo asmeninį tempą ir asmenines ribas ( net ir skirtingą nerimo toleravimo lygį) . Tad tai, kas tinka vienam , gali labai pakenkti kitam. Susitaikius su tuo, jog teks kurį laiką išbūti su neapibrėžtumo jausmu ir nerimu, galima leistis į „kelionę“. Yra žmonės, kurie pasiryžta dideliems pokyčiams ( pav. palikti darbą,pakeisti gyvenamą šalį ir pan. ) ir yra žmonės, kuriems sunku pakeisti dienos maisto racioną. Nei vieni, nei kiti nėra nei drąsesni, nei protingesni. Tai tik parodo, kiekvieno žmogaus skirtingus poreikius ir skirtingas ribas. Yra labai daug būdų praplėsti savo asmeninę erdvę ir joje egzistuojančias ribas. Tam, kam yra labai sunku, rekomenduojama pradėti nuo labai mažų pokyčių ( pvz.vykti į darbą kitu keliu, apsipirkti kitoje parduotuvėje, keliauti atostogauti į naujas vietoves ir pan.).

Bandyti naujus dalykus kartais gali būti sunku. Patyrimas gali būti labai pozityvus, bet gali būti ir nuviliantis, tuomet apgailestavimų, kaltės , savi-graužos ir pykčio neišvengsite. Tačiau nepaisant viso to jūsų bandymai tampa vertingi nauju patyrimu ir savo ribų lankstumu. Nebėgant nuo patiriamų emocijų, o susitaikant su jomis ir išgyvenant, galima peržvelgti iš naujo pokyčių planą siekiant norimo tikslo. Galbūt kartelė buvo per aukštai iškelta būtent šiame gyvenimo etape. Tai dar nereiškia, kad jūs jos negalėsite įveikti , ko gero galėsite kilstelėti ir dar aukščiau, tačiau atsižvelgus į konkrečias aplinkybes ir jūsų asmeninio gyvenimo natūralią dinamiką.

Pabaigai norėčiau paraginti :

  1. Nepasiduoti populistinėms didelių pokyčių idėjoms ir netapti priklausomais nuo nuolatinių pokyčių, nes tuomet kai nieko stabilaus gyvenime nebelieka, žmogus lieka pats sau vienas
  2. Atrasti savo pokyčių tempą ir apimtį, tyrinėjant ir palaipsniui plečiant asmenines ribas.
  3. Neužsimiršti , kad pokyčių kelias veda mus pirmyn , tačiau užkerta kelią pasimėgavimui  tuo, ką išgyvename šiandien…

 

P.S. Mes siekiame išeiti iš komforto zonos… su tikslu atrasti naują komforto zoną… ir tai gali būti be galo… O kur esame šiandien?

Parašė

Psichologė-psichoterapeutė

Ernesta Remouchamps

Rašyti atsiliepimą

Jūsų el. paštas nebus viešinamas. Privalomi laukai pažymėti *

Išvalyti atsiliepimo formąPateikti